da

3 ×dà (sl.) prt. 1. na (vartojama sustiprinimui reikšti): Dà jau neūtur’, pasdabojo ana tau Švnč. Dà jau nustok nors baręsis, sarmatykis žmonių! Dkš. | Broleli manas, da sakalėli, ar aš tau nesakiau, da nekalbėjau, neimki mergelės vienaturėlės Kb. 2. žr. 2 do: Oi, kas bernai, dà berneliai, kada myli, kada ne Ds. Kas da triobų būva Pgg.

◊ dà jau dà gana jau gana (sakoma netikint kuo): Dà jau dà, tu melagių šmote, išsimislinai pats! Rdm.